Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 216 258 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Keip Mėjaus švyturys,  Naujasis Džersis,  JAV Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Dabartinis Cheminės technologijos fakultetas (KTU IV rūmai, A korpusas Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – pastatų kompleksas, atspindintis XX a. modernizmo architektūros tendencijas tarpukario Kaune. Tyrimų laboratorija su to meto techniniais įrenginiais ir stilinga architektūra laikyta geriausia ir moderniausia tyrimų laboratorija. Dabar pastatai priklauso Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetui. Tyrimų laboratorija yra nacionalinės reikšmės architektūros paminklas, ji nuo 1992 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Priklauso Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų kompleksui (laboratorija, sargo namas, du ūkiniai pastatai). Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais Tyrimų laboratorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, netrukus buvo įkurta karinė įstaiga, skirta ginklavimo planų rengimui, ginkluotės ir amunicijos kariuomenei tiekimui. 1921 m. įstaiga buvo pavadinta Artilerijos tiekimo skyriumi, 1930 m. – Ginklavimo valdyba. 1932 m. Krašto apsaugos ministerija nutarė įsteigti modernią tyrimų laboratoriją. Buvo surengtas projektų konkursas, kurį laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, vykdęs ir statybos darbų techninę priežiūrą. Tyrimų laboratorijos kompleksą sudarė: laboratorija, raštinė su prižiūrėtojo butu, ūkinis pastatas, dirbtuvė, kurioje buvo apdorojami metalas, mediena, stiklas. Visų pastatų statybos, įrangos montavimas truko 1933–1937 m. Inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas ir Viktoras Ražaitis suprojektavo tuomet novatoriškas gelžbetonines pastato karkaso konstrukcijas, tarpaukštines perdangas ir kabamąsias plytų mūro išorines sienas. Prie statybų prisidėjo Ginklavimo valdyboje dirbęs architektas Bronius Elsbergas. Darbus vykdė rangovas Jechielis Kaplanas. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

balandžio 15 d. įvykiai Lietuvoje 1542 − Žygimantas Augustas vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando dukterį Elžbietą. 1702 − švedų kariuomenė užėmė ir sudegino Punios miestą. 1921 − Kaune pradėjo darbą Kredito bankas. Pasaulyje 1912 − nuskendo keleivinis laineris Titanikas. 1923 − Niujorko „Rialto“ teatre demonstruotas pirmasis įgarsintas kino filmas. 1952 − Niujorko „Franklin Bank“ banke išduotos pirmosios mokėjimo kortelės. Keisti

Savaitės iniciatyva Olga Dubeneckienė-Kalpokienė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (mergautinė pavardė Švedė, 1891 m. gegužės 30 d. Sankt Peterburgas – 1967 m. rugsėjo 8 d. Kaunas) – Lietuvos baleto artistė, baletmeisterė, dailininkė, tapytoja, pedagogė. Vyrai Vladimiras Dubeneckis, vėliau Petras Kalpokas. Nuo 1906 m. mokėsi privačiose L. Dmitrijevo-Kavkazkio ir B. Anisfeldo dailės studijose, lankė F. Rubo batalinės tapybos studiją Peterburgo dailės akademijoje. Kartu studijavo choreografiją pas baletmeisterius A. ir I. Čekriginus ir O. Preobraženskają, šoko N. Jevreinovo ir V. Mejerholdo teatruose, vaidino Peterburgo intermedijos namuose, pradėjo reikštis tapyboje ir scenografijoje. 1919 m. su vyru architektu ir dailininku V. Dubeneckiu atvyko į Lietuvą, gyveno Kaune. 1919 m. viena iš Vilkolakio teatro iniciatorių. Dainininkų, rašytojų, aktorių vakaruose šoko savo kūrybos solo šokius. 1919 m. su A. Galauniene surengė šokio plastikos ir estetikos kursus. 1920 m. tobulinosi baleto studijose Berlyne. 1921 m. įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją ir 5 m. jai vadovavo. 1922 m. surengė pirmąjį savo mokinių koncertą. 1921–1925 m. Valstybės teatro baletmeisterė. 1930–1932 m. Vaikų teatro draugijos baletmeisterė. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra šokėjai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Balandžio 14 d. Bundeslygos pirmenybes pirmąkart klubo istorijoje laimėjo Lėverkuzeno „Bayer“.[1] Balandžio 14 d. Iranas atakavo Izraelį dronais, sparnuotomis ir balistinėmis raketomis. Absoliuti dauguma jų numušti.[2] Balandžio 13 d. Sidnėjaus prekybos centre per išpuolį mirtinai subadyti 6 žmonės.[3] Balandžio 10 d. Islandijos premjeru paskirtas Bjarni Benediktsson.[4] Balandžio 9 d. Sugriuvus Orsko užtvankai, Rusijoje ir Kazachstane nurodyta evakuotis daugiau nei 100 000 žmonių.[5] Balandžio 8 d. Šiaurės Amerikoje buvo matomas visiškas Saulės užtemimas.[6] Balandžio 8 d. Prie Mozambiko krantų nuskendus keltui, žuvo daugiau nei 90 žmonių.[7] Balandžio 7 d. Izraelis paskelbė išvedęs pajėgas iš Chan Juniso pietiniame Gazos Ruože.[8] Balandžio 6 d. Slovakijos prezidentu išrinktas Peter Pellegrini.[9] Balandžio 4 d. Maltos prezidente prisaikdinta Myriam Spiteri Debono.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga